Naujajame tyrime nustatyta, kad Brazilijos šikšnosparnių organizme veisiasi daug ir įvairių koronavirusų, įskaitant naujai aptiktą atmainą, artimiausiais metais galinčią kelti pavojų žmonių sveikatai, rašo „Science alert“.
Mokslininkai į šią grėsmę žiūri rimtai ir netrukus saugioje laboratorijoje atliks bandymus, siekdami išsiaiškinti, ar šis viruso variantas tikrai gali išplisti tarp mūsų.
Naujasis atradimas kelia rimtą susirūpinimą, nes ši padermė labai primena šikšnosparnių platinamą virusą, sukeliantį Artimųjų Rytų respiracinį sindromą (ARRS) (angl. Middle East respiratory syndrome, MERS), – užkratą, pasižymintį itin dideliu – beveik 35 proc. – žmonių mirštamumu.
Kiek mokslininkams žinoma, nuo 2012 m., kai buvo identifikuotas ARRS koronavirusas (ARRS-CoV), jo sukelta infekcija pražudė 858 žmones, daugiausia Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje ir Pietų Azijoje. Nors apie lengvus atvejus greičiausiai ne visada pranešama, šis virusas pasižymi didžiausiu mirtingumo rodikliu iš visų žinomų koronavirusų, galinčių užkrėsti žmones, todėl laikomas pačiu mirtiniausiu.
Palyginimui, 2022 m. tyrimo duomenimis, COVID-19 pandemiją sukėlusio koronaviruso SARS-CoV-2 mirštamumo rodiklis yra apie 2 proc.
Šešiolika Brazilijoje gyvenančių skirtingų šikšnosparnių rūšių tyrę ir patogenų ieškoję Brazilijos ir Kinijos mokslininkai atrado artimą ARRS-CoV giminaitį.
Brunos Stefanie Silverio iš San Paulo federalinio universiteto vadovaujama tarptautinė tyrėjų grupė, paėmusi daugiau kaip 400 šikšnosparnių burnos ir tiesiosios žarnos tepinėlių, nustatė septynis skirtingus koronavirusus. Juos platino tik dvi rūšys: Molossus molossus (vabzdžiais mintantis šikšnosparnis) ir Artibeus lituratus (vaisėdis šikšnosparnis).
Tik vienas iš viruso variantų evoliuciškai sutampa su ARRS-CoV.
Iki šiol ARRS-CoV virusų šeimos atstovų buvo rasta tik Afrikoje, Europoje ir Artimuosiuose Rytuose gyvenančių šikšnosparnių organizme.
Tai, anot tyrimo autorių, rodo, kad „artimai susiję virusai cirkuliuoja tarp Pietų Amerikos šikšnosparnių ir plečia savo žinomą geografinį arealą“.
Dar gerokai iki 2020 m. pandemijos mokslininkai žinojo, kad šikšnosparniuose aptinkami virusai kelia grėsmę žmonių saugumui.
2002 m. sunkus ūminis respiracinis sindromas, arba SŪRS (angl. Severe acute respiratory syndrome, SARS), tapo pirmąja 21 a. pandemine užkrečiamąja liga, kurios kilmė nėra žinoma. Iki epidemijos pabaigos 2003 m. birželį šio viruso protrūkio mirtingumo rodiklis siekė apie 10 proc.
Vėliau mokslininkai išsiaiškino, kad šikšnosparniai yra natūralus į SŪRS panašių koronavirusų rezervuaras, ir po daugelio metų įtempto darbo patvirtino, kad SŪRS-CoV-1 iš šių laukinių žinduolių persidavė mums.
2012 m. pasirodė dar vienas mirtinas koronavirusas. ARRS virusas pirmą kartą buvo nustatytas Saudo Arabijoje – manoma, kad iš šikšnosparnių per kupranugarius jis peršoko į žmones.
Nors šis virusas sunkiau plinta tarp mūsų rūšies atstovų, keliautojai jį atvežė į Jungtines Amerikos Valstijas, Europą, Afriką ir Aziją.
B. S. Silverio ir jos kolegos rašo, kad į ARRS panašaus štamo aptikimas Pietų Amerikoje rodo, jog šikšnosparniai yra „labai svarbūs naujų virusų rezervuarai“.
„Šiuo metu nesame tikri, kad jis gali užkrėsti žmones, tačiau aptikome viruso smaigalio baltymo [prisijungiančio prie žinduolių ląstelių ir pradedančio infekciją] dalių, kurios rodo galimą sąveiką su ARRS-CoV naudojamu receptoriumi, – aiškina mokslininkė. – Siekdami išsiaiškinti daugiau, šiais metais planuojame atlikti eksperimentus Honkonge.“
Nuo 2020 m. pasaulis rimčiau nei bet kada anksčiau vertina koronavirusų plitimo iš laukinių žinduolių į žmones grėsmę. Pietų Amerikoje aptiktas grėsmingas šikšnosparnių platinamas virusas neabejotinai kelia nerimą, bet kartu ir teikia vilties. Dabar, kai žinome, kad jis egzistuoja, mokslininkai gali atidžiai stebėti šią grėsmę.
„Šikšnosparniai yra svarbūs virusų rezervuarai, todėl jiems turėtų būti taikoma nuolatinė epidemiologinė priežiūra“, – teigia vienas iš naujojo tyrimo autorių, San Paulo federalinio universiteto biologas Ricardo Duraes-Carvalho.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Journal of Medical Virology“.